Infinitiv

Da Wikizionario, il dizionario a contenuto aperto.

Tedesco[modifica]

Sostantivo

singolare

plurale

nominativo der Infinitiv

die Infinitive

genitivo des Infinitivs

der Infinitive

dativo dem Infinitiv

den Infinitiven

accusativo den Infinitiv

die Infinitive

Infinitiv m

  1. (grammatica) infinito

Sillabazione[modifica]

In | fi | ni | tiv

Pronuncia[modifica]

IPA: /ˈɪnfinitiːf/ Ascolta la pronuncia :

Etimologia / Derivazione[modifica]

prestito dal latino (modus) īnfīnītīvus

Sinonimi[modifica]

Grundform, Nennform