Appendice:Coniugazioni/Latino/provoco

Da Wikizionario, il dizionario a contenuto aperto.

Voce principale: provoco.

Verbo di prima coniugazione
paradigma
prōvocō, prōvocās, prōvocāvī, prōvocātum, prōvocāre
infinito presente perfetto futuro
attivo passivo attivo passivo attivo passivo
prōvocāre prōvocari prōvocāvisse prōvocātum esse prōvocāturum esse prōvocātum iri
participio presente perfetto futuro
prōvocans prōvocātus prōvocāturus
gerundio nominativo genitivo dativo accusativo ablativo
corrisponde all'infinito presente prōvocandi prōvocando prōvocandum prōvocando
gerundivo prōvocandus
supino prōvocātum (ablativo: prōvocātu)
indicativo singolare plurale
prima seconda terza prima seconda terza
attivo presente prōvocō prōvocās prōvocat prōvocāmus prōvocātis prōvocānt
imperfetto prōvocābam prōvocābas prōvocābat prōvocabāmus prōvocabātis prōvocābant
futuro semplice prōvocābo prōvocābis prōvocābit prōvocabĭmus prōvocabĭtis prōvocābunt
perfetto prōvocāvī prōvocāvīsti prōvocāvit prōvocāvĭmus prōvocāvīstis prōvocāvērunt, prōvocāvēre
piuccheperfetto prōvocāvĕram prōvocāvĕras prōvocāvĕrat prōvocāverāmus prōvocāverātis prōvocāvĕrant
futuro anteriore prōvocāvĕro prōvocāvĕris prōvocāvĕrit prōvocāverĭmus prōvocāverĭtis prōvocāvĕrint
passivo presente prōvocor prōvocāris, prōvocāre prōvocātur prōvocāmur prōvocāmĭni prōvocāntur
imperfetto prōvocābar prōvocabāris, prōvocābāre prōvocabātur prōvocabāmur prōvocabāmĭni prōvocabāntur
futuro semplice prōvocābor prōvocabĕris, prōvocābere prōvocābĭtur prōvocābĭmur prōvocabimĭni prōvocabūntur
perfetto
piuccheperfetto
futuro anteriore
congiuntivo singolare plurale
prima seconda terza prima seconda terza
attivo presente prōvocem prōvoces prōvocet prōvocēmus prōvocētis prōvocent
imperfetto prōvocārem prōvocāres prōvocāret prōvocarēmus prōvocarētis prōvocārent
perfetto prōvocāvĕrim prōvocāvĕris prōvocāvĕrit prōvocāverĭmus prōvocāverĭtis prōvocāvĕrint
piuccheperfetto prōvocāvissem prōvocāvisses prōvocāvisset prōvocāvissēmus prōvocāvissētis prōvocāvissent
passivo presente prōvocer prōvocēris, prōvocēre prōvocētur prōvocēmur prōvocemĭni prōvocēntur
imperfetto prōvocarer prōvocareris, prōvocārēre prōvocaretur prōvocaremur prōvocaremini prōvocarentur
perfetto
piuccheperfetto
imperativo singolare plurale
prima seconda terza prima seconda terza
attivo presente prōvocā prōvocāte
futuro prōvocāto prōvocāto prōvocatōte prōvocānto
passivo presente prōvocare prōvocamini
futuro prōvocātor prōvocātor prōvocaminor prōvocantor